Apie bendruomenę

"Riešės bendruomenė" yra 2004 metais įregistruota kaip juridinis vienetas. Jos statusas yra Asociacija. Bendruomenės veikla yra numatyta nuostatuose [įdėti linką į nuostatus ant šio žodžio]. Kas du metus renkama bendruomenės taryba. Šiuo metu yra išrinkta 11 bendruomenės tarybos narių.

Bendruomenės tarybos nariai dirba visuomeniškais pagrindais, t.y. be jokio atlygio. Pagrindiniai bendruomenės tarybos darbai yra: kultūros ir sporto renginiai, bendruomenės interesų atstovavimas valstybinėse institucijose, projektų ruošimas ir įgyvendinimas , siekiant įsisavinti ES paramą ar kitų fondų lėšas, visa kita veikla yra vykdoma Riešės bendruomenės labui.

Visi Riešės gyventojai gali įstoti į bendruomenę, tapti jos nariais. Nario stojamasis mokesti yra 5 EUR, o metinis nario mokestis nuo 5 EUR. Džiaugiamės, kad šventes ir kitus renginius galime organizuoti iš lėšų, kurias sudaro Riešės bendruomenės nario ir stojamasis mokesčiai, bei Jūsų pervesti 1,2 proc. Norime patikinti, kad organizuojant renginius stengiamės kiek įmanoma taupiau naudoti lėšas, aktyviai ieškome rėmėjų ir smagu, kad mūsų neatstumia.

Daugiau informacijos apie tai, kaip tapti nariu ieškokite čia: http://www.musuriese.lt/2013-04-11-21-40-41/prisijunkite-prie-bendruomenes/tapkite-nariu.html

Naudingos nuorodos [pagalvokime, kiek turinio čia dėti iš senos svetainės], gal užteks šių? FB: Riešės gyventojų puslapis, Riešės skelbimai, Riešės renginiai, Riešės sodininkų klubas, www.vrsa.lt

Kontaktai [Bendruomenės kontaktai, Riešės bendruomenės taryba, Riešės seniūnaitijos, Avižienių Seniūnaitijos, Kiti kontaktai]

Mūsų bendruomenės rėmėjai

Riešės ir apylinkių istorija

Riešės miestelis įsikūręs prie Riešės upelio. 1886m. jame gyveno 48 gyventojai (4 pravoslavai, 32 lenkai, 12 žydų), buvo 12 namų. 1861-1950m. Riešė buvo valsčiaus centras (dabar seniūnija). 1944m. birželio 27d. traukdamiesi vokiečiai "savo rankomis" sudegino Riešės miestelį. Sudegė senoji bažnyčia, valsčius, policija, paštas, kultūros namai, karčiama, keletas gyvenamųjų namų ir mokykla. 1959m. Riešėje gyveno 176 gyventojai, o 2001m. – 1142, iš jų 34 procentai lietuvių. 2019 metų duomenimis, Riešėje gyvenamąją vietą deklaravę buvo 1707 gyventojai, Didžiojoje Riešėje - 2520 (2011 m. duomenys).

Apie tai, kad Riešės apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo 1867 m. Riešėje rastas IX–X a. pradžios dirhemų lobis (92 sveikos monetos, kaldintos Abasidų, Safaridų ir kitų dinastijų valdovų), dabar esantis Sankt Peterburge. Riešės žemės ir dvaras istoriškai žinomi nuo XVI amžiaus, kai priklausė Vilniaus kapitulai. 1681 metais dvarui buvo suteikta teisė pastatyti tiltą per Neries intaką Riešės upę ir rinkti mokestį iš važiuojančių tuo tiltu. Paskutinis dvarininkas – Vilniaus universiteto profesorius Ferdinandas Ruščicas. Yra išlikę 1892m. ir 1904m. dvaro statyti tvartai. 1949m. šiuose tvartuose įsikūrė Vilniaus žirgynas. Jis veikia iki šiolei. Šis dvaras dar buvo vadinamas Rusų Rieše (Русская Реша, Rzesza Ruska). Dvaro sodyba įtraukta į Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių registrą. LDK laikais aptariamose apylinkėse buvo trys stambūs dvarai: Didžioji Riešė, Kapitulos Riešė bei Jėzuitų Riešė. Ties Riešės upeliu yra daugybė sudurtinių vietovardžių, kurių vienas iš dėmenų yra žodis „Riešė“. Dabartinis kaimas Avižienių seniūnijoje - Riešė (nuo kurio už 1 km yra Kalno Riešės dvaras) dar tarpukariu vadinosi Didžiąja Rieše (Wielka Rzesza), o dabartinė Didžioji Riešė (kurioje yra Šv. Stanislovo bažnyčia), Riešės seniūnijos centras, vadinosi tiesiog Rzesza. Senosios Didžiosios Riešės dvaro sodybos fragmentai yra išlikę.

XVI a. pabaigoje pastatyta pirmoji nedidukė medinė bažnyčia. Ji stovėjo dabartinių kapinių pietrytinėje dalyje. 1938 – 1939m. priešingoje kelio pusėje sumūryta ir apdengta nauja bažnyčia. Nespėjus pradėti vidaus darbų, kilo Antrasis pasaulinis karas. Darbai sustojo. Kurį laiką žmonės meldėsi Kalino kaime įrengtoje laikinoje koplyčioje (dabar Riešės slaugos ligoninė), o nuo 1948m. – naujoje mūrinėje bažnyčioje, nors ne pilnai įrengtoje. Bažnyčioje yra 7 paminkliniai dailės kūriniai: molbertinės tapybos paveikslas „Marijos pagarbinimas“ (XVIII a.), 3 altorėliai (XVIII a.), krikštykla (XVIII a.) ir 2 arnotai (XIX a.). XIX a. pabaigoje Riešė buvo valsčiaus centras.

Pirmoji mokykla Riešėje įsteigta 1872m. 1889 – 1890m.m. Riešės vienklasėje (trijų skyrių) mokykloje mokėsi 28 berniukai ir viena mergaitė. 2017 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo dekretu patvirtino Didžiosios Riešės herbą. Gyvenvietės herbe pažymėtas Didžiosios Riešės, kaip geografinio Europos centro išskirtinumas. Herbo skyde vaizduojami svarbūs simboliai: auksinės spalvos figūros simbolizuoja „Europos parko“ muziejuje esančių „Europos centro monumento“ ir „Ženklo“ skulptūras, kurios bendroje kompozicijoje pabrėžia specifinę Riešės geografinę lokaciją. Heroldiniame kryžiuje panaudota žalia spalva simbolizuoja neatpasakojamą šios vietovės grožį bei unikalią gamtos fauną. Heraldikoje ši spalva taip pat reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį.

Šaltiniai: Riešės seniūnijos duomenys [https://www.vrsa.lt/go.php/Rie%C5%A1%C4%97s169]
2001m. gyventojų surašymo duomenys
Pametnaja kniška Vilenskoj direkcij narodnich učylišč za 1889 – 1890 učebnyj god.
Pametnaja kniška Vilenskoj direkcij narodnich učylišč za 1892 – 1993 učebnyj god.
LCVA F. 172 Apyr. 1 B.502
LCVA F. 172 Apyr. 1 B. 316
LCVA F. R- 762 Apyr. 1 B. 124
LCVA F. R- 762 Apyr. 1 B. 26
LCVA F. R- 629 Apyr. 1 B. 800
Vilniaus rajono švietimo skyriaus ataskaitos mokslo metų pradžiai. Forma 4.
Vilniaus a. Socialinių reikalų , švietimo ir kultūros departamento raštas. 2006m. kovo 24d.
https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/dvarai-ir-pilys/10708-kalno-rie%C5%A1%C4%97s-dvaras-vilniaus-r?t=10417

Riešės apylinkių gamta ir istoriniai paminklai

Riešės apylinkės labai vaizdingos, kalvotose ganyklų šlaituose vasaros metu ganosi Riešės žirgyno bandos, tyvuliuoja Riešės tvekinys. Riešės hidrografinis draustinis įsteigtas išsaugoti natūralią Riešės upelio atkarpą, kurioje gyvena retos gyvūnų, saugomų Europos mastu, rūšys.

Riešės upelis - ilgiausias ir įdomiausias Verkių regioniniame parke. Jis išteka iš Baluosio ežero ir yra apie 22 km ilgio, baseino plotas – 86,5 km2. Riešės upelis turi daug vardų: iki Gulbino ežero jis vadinamas tiesiog Rieše, nuo Gulbino iki Balsio ežero - Senąja Rieše, o pačiame žemupyje išsišakoja į Turniškę ir Riešę.

Riešės upelis labai vingiuotas, vandenys į jį suteka iš Aukštaičių aukštumos pakraščio, smėlingosios lygumos ir klonių. Pradžioje ji teka aukštumos pakraščiu, kerta gilų Gulbino ežero duburį, o galiausiai pati suformuoja ryškų klonį. Įtekėjusi į centrinę Gulbino ežero dalį, vos už 100 metrų, ji vėl išteka iš ežero. Riešės delta gerokai paseklino ežerą, gylis sekliausioje centrinėje ežero dalyje tesiekia 3-4 metrus.

Žemupyje ji išsišakoja į du upelius. Toks upelio dvišakumas žemupyje hidrografų vadinamas bifurkacija (furca - lotynų kalboje reiškia šakutę ar dvišakiškumą) ir yra gana retas reiškinys visoje Lietuvoje. Dar viena retenybė - upės slėnis suformuotas senajame dubaklonyje. Ypač išraiškingas stačiašlaitis Riešės senklonis - upelio slėnio atkarpa nuo jo ištakos iš Gulbino ežero iki santakos su Nerimi, vietomis siekiantis vieną kilometrą pločio. Nuo Gulbino ežero iki santakos su Nerimi Riešė yra ypač graži.Be to, dėl Riešės slėnyje sutinkamų retų vabzdžių, aplinkinė teritorija yra įtraukta į Europos Sąjungos mastu saugomų teritorijų ekologinį tinklą – Natura 2000.

Riešės aukštuma − Aukštaičių aukštumos pietinė dalis, esanti į šiaurę nuo Vilniaus.

Iš šiaurės į pietus aukštuma ištįsusi apie 25 km; jos plotis 10−15 km. Vakaruose Riešės aukštuma ribojasi su širvintų plynaukšte, šiaurėje ir šiaurės rytuose − su Molėtų aukštuma, rytuose nusileidžia į Pietryčių lygumą. Iš pietryčių, pietų ir pietvakarių aukštumą juosia Neries slėnis.

Riešės aukštumos reljefą suformavo keli paskutiniojo ledynmečio antslinkiai, palikę du galinių morenų ruožus. Vienas jų (ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius) yra aukštumos vakarinėje dalyje; jame iškilusios aukščiausios Riešės aukštumos kalvos (180−205 absoliutinio aukščio). Antrasis galinių morenų ruožas (ištįsęs iš šiaurės į pietus) yra aukštumos rytinėje dalyje, į rytus nuo Mažosios Riešės.

Rytiniu Riešės aukštumos pakraščiu tęsiasi banguotos lygumos, o į vakarus nuo pirmojo galinių morenų ruožo aptinkamos ledyno tirpsmo vandenų sukurtos akumuliacinės reljefo formos. Be to, vakarinėje Riešės aukštumos dalyje yra termokarstinių įdaubų, kurios susijungusios viena su kita, sudaro sudėtingos formos pažemėjimus, kurių daugelyje buvo ežerai, dabar virtę pelkėmis. Viename iš gilesniųjų pažemėjimų telkšo Riešės ežeras.

Miškų daugiausia Riešės aukštumos rytinėje dalyje. Per Riešės aukštumą eina Vilniaus−Panevėžio automagistralė ir Vilniaus−Utenos plentas.

Nors pačioje Riešėje turbūt garsiausias traukos objektas yra Žirgynas, o Didžiojoje Riešėje - bažnyčia, lankomų vietų apstu ir apylinkėse. Riešės seniūnijai priklausančiame Pikeliškių k. prie pat Pikeliškių ežero krantų yra XVIII a. viduryje statytas dvaras su parku, vėliau atitekęs Juzefui Pilsudskiui, dabar esantis Riešės seniūnijos balanse. Nuo 1991 metų Joneikiškėse veikia Gintaro Karoso įkurtas Europos parkas – muziejus po atviru dangumi, užimantis 55 ha plotą. Parke eksponuojamos virš 100 skulptūrų, kurių autoriai – menininkai iš 32 valstybių.2011 m. Gintaro Karoso iniciatyva buvo restauruotas Liubavo dvaro sodybos vandens malūnas. 1902 m. statytas skelto akmens mūro vandens malūnas tapo muziejumi.Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvoje. Dvaras žinomas nuo XVI a., kaip karališkasis dvaras. Nors Liubavo dvaro šeimininkai nuolat keitėsi, o kraštą užklupdavo nelaimės, ši valda iki pat XX a. vidurio išliko Lietuvos istorijai svarbių asmenų nuosavybe, garsėjo ne tik gamtos turtais, bet ilgainiui tapo mėgstama šviesių aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.

Raudondvario, dar vadinamas Puzinų, dvaras minimas XVIII a. Dvaro sodyba sunyko, kai čia buvo įsikūręs Gulbinų tarybinio ūkio centras. Tačiau tikras lobis besidomintiems dvarų architektūra – išlikęs dvaro lobynas. Tai valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Raudondvario dvaro lobynas, pastatytas 1764 m., gražiausiais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio Europoje. Šalia dvaro yra senas parkas.

Šaltiniai:
[https://www.vrsa.lt/go.php/Rie%C5%A1%C4%97s169]
[https://web.archive.org/web/20140519002137/http://www.pavilniai-verkiai.lt/lt/hidrografiniai-draustiniai]
[https://lt.wikipedia.org/wiki/Rie%C5%A1%C4%97s_auk%C5%A1tuma]