Riešės apylinkės labai vaizdingos, kalvotose ganyklų šlaituose vasaros metu ganosi Riešės žirgyno bandos, tyvuliuoja Riešės tvekinys. Riešės hidrografinis draustinis įsteigtas išsaugoti natūralią Riešės upelio atkarpą, kurioje gyvena retos gyvūnų, saugomų Europos mastu, rūšys.
Riešės upelis - ilgiausias ir įdomiausias Verkių regioniniame parke. Jis išteka iš Baluosio ežero ir yra apie 22 km ilgio, baseino plotas – 86,5 km2. Riešės upelis turi daug vardų: iki Gulbino ežero jis vadinamas tiesiog Rieše, nuo Gulbino iki Balsio ežero - Senąja Rieše, o pačiame žemupyje išsišakoja į Turniškę ir Riešę.
Riešės upelis labai vingiuotas, vandenys į jį suteka iš Aukštaičių aukštumos pakraščio, smėlingosios lygumos ir klonių. Pradžioje ji teka aukštumos pakraščiu, kerta gilų Gulbino ežero duburį, o galiausiai pati suformuoja ryškų klonį. Įtekėjusi į centrinę Gulbino ežero dalį, vos už 100 metrų, ji vėl išteka iš ežero. Riešės delta gerokai paseklino ežerą, gylis sekliausioje centrinėje ežero dalyje tesiekia 3-4 metrus.
Žemupyje ji išsišakoja į du upelius. Toks upelio dvišakumas žemupyje hidrografų vadinamas bifurkacija (furca - lotynų kalboje reiškia šakutę ar dvišakiškumą) ir yra gana retas reiškinys visoje Lietuvoje. Dar viena retenybė - upės slėnis suformuotas senajame dubaklonyje. Ypač išraiškingas stačiašlaitis Riešės senklonis - upelio slėnio atkarpa nuo jo ištakos iš Gulbino ežero iki santakos su Nerimi, vietomis siekiantis vieną kilometrą pločio. Nuo Gulbino ežero iki santakos su Nerimi Riešė yra ypač graži.Be to, dėl Riešės slėnyje sutinkamų retų vabzdžių, aplinkinė teritorija yra įtraukta į Europos Sąjungos mastu saugomų teritorijų ekologinį tinklą – Natura 2000.
Riešės aukštuma − Aukštaičių aukštumos pietinė dalis, esanti į šiaurę nuo Vilniaus.
Iš šiaurės į pietus aukštuma ištįsusi apie 25 km; jos plotis 10−15 km. Vakaruose Riešės aukštuma ribojasi su širvintų plynaukšte, šiaurėje ir šiaurės rytuose − su Molėtų aukštuma, rytuose nusileidžia į Pietryčių lygumą. Iš pietryčių, pietų ir pietvakarių aukštumą juosia Neries slėnis.
Riešės aukštumos reljefą suformavo keli paskutiniojo ledynmečio antslinkiai, palikę du galinių morenų ruožus. Vienas jų (ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius) yra aukštumos vakarinėje dalyje; jame iškilusios aukščiausios Riešės aukštumos kalvos (180−205 absoliutinio aukščio). Antrasis galinių morenų ruožas (ištįsęs iš šiaurės į pietus) yra aukštumos rytinėje dalyje, į rytus nuo Mažosios Riešės.
Rytiniu Riešės aukštumos pakraščiu tęsiasi banguotos lygumos, o į vakarus nuo pirmojo galinių morenų ruožo aptinkamos ledyno tirpsmo vandenų sukurtos akumuliacinės reljefo formos. Be to, vakarinėje Riešės aukštumos dalyje yra termokarstinių įdaubų, kurios susijungusios viena su kita, sudaro sudėtingos formos pažemėjimus, kurių daugelyje buvo ežerai, dabar virtę pelkėmis. Viename iš gilesniųjų pažemėjimų telkšo Riešės ežeras.
Miškų daugiausia Riešės aukštumos rytinėje dalyje. Per Riešės aukštumą eina Vilniaus−Panevėžio automagistralė ir Vilniaus−Utenos plentas.
Nors pačioje Riešėje turbūt garsiausias traukos objektas yra Žirgynas, o Didžiojoje Riešėje - bažnyčia, lankomų vietų apstu ir apylinkėse. Riešės seniūnijai priklausančiame Pikeliškių k. prie pat Pikeliškių ežero krantų yra XVIII a. viduryje statytas dvaras su parku, vėliau atitekęs Juzefui Pilsudskiui, dabar esantis Riešės seniūnijos balanse. Nuo 1991 metų Joneikiškėse veikia Gintaro Karoso įkurtas Europos parkas – muziejus po atviru dangumi, užimantis 55 ha plotą. Parke eksponuojamos virš 100 skulptūrų, kurių autoriai – menininkai iš 32 valstybių.2011 m. Gintaro Karoso iniciatyva buvo restauruotas Liubavo dvaro sodybos vandens malūnas. 1902 m. statytas skelto akmens mūro vandens malūnas tapo muziejumi.Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvoje. Dvaras žinomas nuo XVI a., kaip karališkasis dvaras. Nors Liubavo dvaro šeimininkai nuolat keitėsi, o kraštą užklupdavo nelaimės, ši valda iki pat XX a. vidurio išliko Lietuvos istorijai svarbių asmenų nuosavybe, garsėjo ne tik gamtos turtais, bet ilgainiui tapo mėgstama šviesių aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.
Raudondvario, dar vadinamas Puzinų, dvaras minimas XVIII a. Dvaro sodyba sunyko, kai čia buvo įsikūręs Gulbinų tarybinio ūkio centras. Tačiau tikras lobis besidomintiems dvarų architektūra – išlikęs dvaro lobynas. Tai valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Raudondvario dvaro lobynas, pastatytas 1764 m., gražiausiais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio Europoje. Šalia dvaro yra senas parkas.
Šaltiniai:
[https://www.vrsa.lt/go.php/Rie%C5%A1%C4%97s169]
[https://web.archive.org/web/20140519002137/http://www.pavilniai-verkiai.lt/lt/hidrografiniai-draustiniai]
[https://lt.wikipedia.org/wiki/Rie%C5%A1%C4%97s_auk%C5%A1tuma]