(Valento Šiaudinio straipsnis) 

Riešės miestelis įsikūręs prie Riešės upelio. 1886m. jame gyveno 48 gyventojai (4 pravoslavai, 32 lenkai, 12 žydų), buvo 12 namų. 1861-1950m. Riešė buvo valsčiaus centras (dabar seniūnija). 1944m. birželio 27d. vokiečiai traukdamiesi ‚,savo rankomis‘‘ sudegino Riešės miestelį. Sudegė senoji bažnyčia, valsčius, policija, paštas, kultūros namai, karčiama, keletas gyvenamųjų namų ir mokykla. Nuo 1944 m. spalio 1d. mokykla (pradinė, septynmetė, aštuonmetė) dirbo Žvėreliškės k., dabar Riešė: dviejuose ištremto į Sibirą ūkininko namuose - Mokyklos g. 4 . Kai 1960 m. ištremtieji sugrįžo, jiems buvo grąžintas vienas namas. Iš sugrąžinto namo mokykla persikėlė į Lenkiją 1940m. pasitraukusio namą - Mokyklos g. 10 . Be to, nuo 1944m. mokykla dar dirbo priešingoje Riešės upelio pusėje (dabar Alyvų g. 2) – 1940m.į Lenkiją pasitraukusio name. 1970m. pastačius dabartinę pagrindinę mokyklą, už Riešės upelio esančiame name įsikūrė mokyklos bendrabutis1.

1959m. Riešėje gyveno 176 gyventojai, o 2001m. – 1142, jų tarpe 34 procentai lietuvių.

Nuo 16a. Riešėje minimas dvaras. Paskutinis dvarininkas – Vilniaus universiteto profesorius Ferdinandas Ruščicas. Yra išlikę 1892m. ir 1904m. dvaro statyti tvartai. 1949m. šiuose tvartuose įsikūrė Vilniaus žirgynas. Jis veikia iki šiolei.

16a. pabaigoje pastatyta pirmoji nedidukė medinė bažnyčia. Ji stovėjo dabartinių kapinių pietrytinėje dalyje. 1938 – 1939m. priešingoje kelio pusėje sumūryta ir apdengta nauja bažnyčia. Nespėjus pradėti vidaus darbų, kilo Antrasis pasaulinis karas. Darbai sustojo. Kurį laiką žmonės meldėsi Kalino kaime įrengtoje laikinoje koplyčioje ( dabar Riešės slaugos ligoninė), o nuo 1948m. – naujoje mūrinėje bažnyčioje, nors ne pilnai įrengtoje.

Pirmoji mokykla Riešėje įsteigta 1872m. 1889 – 1890m.m. Riešės vienklasėje (trijų skyrių) mokykloje mokėsi 28 berniukai ir viena mergaitė3. 1892 – 1893m.m. – 23 berniukai.4 1893 -1894 m.m. - 28 berniukai ir 4 mergaitės. Išvardintais mokslo metais dirbo tas pats mokytojas, baigęs Molodečnos mokytojų seminariją. Mokė rusų kalba. 1919 – 1920m.m. Riešės trijų skyrių mokyklą lankė 70 mokinių,5 o 1920 – 1921m.m. – 92 mokiniai6. Dirbo du mokytojai. 1920 – 1939 metų laikotarpiu mokykla tapo šešių skyrių pradine mokykla.

1938 m. Riešėje pastatyta mokykla. Joje 5 klasės, du kitos paskirties kambariai ir butas mokyklos vedėjui. Bendras plotas – 248 m kv (šią mokyklą 1944 m. sudegino vokiečiai)

1939m. spalio 29d. Lietuva atgavus Vilniaus kraštą, lapkričio 25d. mokykla pradėjo darbą. Dėstomoji kalba išliko lenkų, bet lietuviškai buvo dėstoma lietuvių k., Lietuvos istorija ir geografija (mokykla dirbo pusiau dalykine sistema). Buvo penki komplektai. Dirbo penki mokytojai. Pagal sąrašus mokyklą privalėjo lankyti:

2-rą skyrių 69 vaikai; 3-tą ,, 62 ,,; 4-tą ,, 63 ,,; 5-tą ,, 87 ,,; 6-tą ,, 46 ,, ,

bet lankomumas dėl įvairių priežasčių buvo labai blogas. Pvz., 1940m. kovo 7d. į mokyklą neatėjo net 134 mokiniai. Panaši padėtis ir kitomis dienomis.7

1940 – 1941m.m. (sovietų valdžios metais) šešių skyrių pradinė mokykla buvo pertvarkyta į keturių klasių pradinę mokyklą. Įvestas rusų k., bet nutrauktas tikybos mokymas.

1941 – 1942m.m. (vokiečių okupacijos metu) 4 klasių pradinė mokykla vėl tapo šešių skyrių mokykla. Pagal sąrašus turėjo lankyti 172 mokiniai. Lankomumas kaip ir ankstesniais mokslo metais buvo blogas. Pvz., 1942m. balandžio 22d. į mokyklą neatėjo 71 mokinys. Mažai kuo lankomumas skyrėsi ir kitomis dienomis. Pastaba: 1941m. gruodžio 15d. – 1942m. kovo 1d. siautė šiltinė. Mokyklos nedirbo. Jų tarpe ir Riešės.

Mokyklai vadovavo Jonas Žulys (baigęs mokytojų seminariją). Jis 5 ir 6 skyriuose dėstė lietuvių kalbą, 6 skyriuje – istoriją ir visuose skyriuose – dainavimą ir kūno kultūrą.

Vaclovas Banevičius (baigęs mokytojų seminariją) 4, 5 ir 6 skyriuose dėstė skaičiavimą (matematiką).

Euzabėjus Haliuta (baigęs Varšuvos Jogailos universitete biologiją) 5 ir 6 skyriuose dėstė vokiečių kalbą, 4, 5 ir 6 skyriuose – geografiją ir gamtos mokslą.

Albertas šuminas (baigęs Turino Saleziečių gimnazijos 6 klases) 2, 3 ir 4 skyriuose dėstė lietuvių kalbą.

Liuda Ulevičiūtė (baigusi gimnaziją ir aukštesniuosius kursus Varšuvoje) 2 ir 3 skyriuose dėstė skaičiavimą ir gamtos pažinimą, o 5 skyriuje – istoriją.8

1943 – 1944m.m. pagal sąrašus 6 skyrių mokyklą turėjo lankyti 207 mokiniai, tačiau 85 mokyklos iš viso nelankė.9

1944 – 1945m.m. 1 – 4 skyriuose mokėsi 72 mokiniai. 1945 – 1946m.m. – 84 mokiniai. 1949m. atidaryta penktoji klasė. Mokykloje mokėsi 154 mokiniai. 1951 – 1952m.m. jau buvo pilna septynmetė.

1956 m. rugsėjo 1d. atidarytas vienas 1 – 4 klasių komplektas lietuvių dėstomąja kalba. Mokėsi 10 mokinių. Po dvejų metų atidaryta penktoji klasė. Dar po metų – šeštoji, o 1960m. – ir septintoji klasės lietuvių dėstomoja kalba . Mokinių skaičius augo. 1960 – 1961m.m. mokėsi 37 mokiniai. 1963m. rugsėjo pirmą dieną atidaryta ir aštuntoji lietuviška klasė. Tuo metu mokykloje mokėsi 42 mokiniai, o 1969 – 1970m.m. – jau 65. Vėliau mokinių skaičius mažėjo.10

1992 m. vasarą klasės lietuvių dėstomąja kalba atsiskyrė nuo mišrios (lietuvių, rusų, lenkų) pagrindinės mokyklos ir įsteigė (vaikų darželyje) atskirą pagrindinę lietuvišką mokyklą. Pirmasis direktorius – Stepas Barevičius. Dirbo 15 mokytojų.

1992 – 1993m.m. 1 – 8 klasėse mokinių skaičius išaugo iki 74.

1994 m. Riešės lietuvių pagrindinei mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statusas (tuo metu mokyklą lankė 115 mokinių.)

1995 m. mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą – 4 mokinius.

Mokinių skaičius mokykloje augo kaip ant mielių. Jei 1999 – 2000m.m. mokyklą lankė 312 mokinių, 2003 – 2004 m.m. – 438 mokiniai, tai 2005 – 2006m.m., jau 518 mokinių ir 17 priešmokyklinukų. Dabar Riešės vidurinė mokykla yra viena iš didžiausių lietuviškų mokyklų Vilniaus rajone. Nuo 1994-1995 m. pradžios iki šiol jai sėkmingai vadovauja Stasė Civinskienė.

Dirbti vaikų darželio patalpose dėl vietos stokos buvo tikras vargas. 1997m. 1 – 4 klasių mokiniai su džiaugsmu persikėlė į naujai pastatytą (nors nepilnai baigtą) mokyklą. 1998m. jau visi mokiniai mokėsi naujoje mokykloje. Mokinių skaičiui ir toliau sparčiai augant, vėl tapo ankšta. ši problema buvo išspręsta 2006 m. kovo mėnesį, kai buvo užbaigtas statyti trečiasis mokyklos aukštas.

Mokyklos pastatas modernus. Darniai įsilieja į didžiulį sodą. Skoningai tvarkoma aplinka. Interjerą puošia mokinių sukurti paveikslai, vitražai. Puiki sporto salė, geras stadionas. Jaukūs kabinetai. Patogūs, gerai užlaikomi baldai.

Mokykloje aktyvi popamokinė veikla. Tautodailininkai mokykloje rengė Derliaus šventes, šv. Kalėdoms, šv. Velykoms skirtas parodas. Aviomodeliuotojų sukurti lėktuvėlių modeliai respublikinėse varžybose apdovanojami prizais. Nenusileidžia raiteliai. Moksleiviai leidžia įdomų laikraštėlį – „RIEšĖS RIEšUTĖLIAI“ 

Šaltiniai:

  1. Riešės seniūnijos duomenys.
  2. 2001m. gyventojų surašymo duomenys.
  3. Pametnaja kniška Vilenskoj direkcij narodnich učylišč za 1889 – 1890 učebnyj god.
  4. Pametnaja kniška Vilenskoj direkcij narodnich učylišč za 1892 – 1993 učebnyj god.
  5. LCVA F. 172 Apyr. 1 B.502
  6. LCVA F. 172 Apyr. 1 B. 316
  7. LCVA F. R- 762 Apyr. 1 B. 124
  8. LCVA F. R- 762 Apyr. 1 B. 26
  9. LCVA F. R- 629 Apyr. 1 B. 800
  10. Vilniaus rajono švietimo skyriaus ataskaitos mokslo metų pradžiai. Forma 4.
  11. Vilniaus a. Socialinių reikalų , švietimo ir kultūros departamento raštas. 2006m. kovo 24d.